pradi
 

















 
 
 
 
 Benedikto XVI kelion Brazilij
 
 

(KAP, KAI) Gegus 9–13 d. popieius lanksi Brazilijoje. Tai buvo etoji Benedikto XVI kaip pontifiko usienio kelion. Jos svarbiausi momentai – pirmojo Brazilijoje gimusio ventojo, prancikono Antano Galvao kanonizacija ir Lotyn Amerikos bei Karib vyskup V generalins konferencijos atidarymas Aparesidos ventovje.

Benedikto XVI kelion Brazilij buvo skminga: popieius sutiktas labai nuoirdiai, apvalgininkai pastebjo jo vali laikysen, ger sveikatos bkl. Šventasis Tvas savo ini skelb graia brazilika portugal kalba, leidosi ukreiamas tenyki moni entuziazmo. Aplankiusiam Lotyn Amerik popieiui rpjo „Vilties kontinentas”, kuriame gyvena daugiau kaip tredalis pasaulio katalik. Šiame kontinente per pastaruosius keturis deimtmeius Katalik Banyia prarado daug tikinij, kurie perjo vairias sektas. Nors pastaruoju metu is procesas kiek sultjs, taiau Benediktas XVI pareigojo Brazilijos Banyi imtis naujo veiklos plano: „kontinento misijos“ ir „kokybinio uolio“. Jis taip pat aikiai pritar „ pasirinkimui pirmenyb teikti vargams“ – nuostatai jau 40 met vyraujaniai Lotyn Amerikos teologijoje. Šventajam Tvui ne maiau rpjo visuomens pokyiai, istorikai primenantys XIX a. Banyios ir valstybs konfrontacij, beje, labai daug kainavusi Banyiai. Prieprieos nuostat pademonstravo sveikatos apsaugos ministras Jose Temporao: jis demonstratyviai atsisak dalyvauti susitikime su popieiumi narkoman reabilitacijos centre „Fazienda da Esperanca“, reikia manyti, protestuodamas dl Banyios nuostatos abort atvilgiu.

Benediktas XVI Brazilijoje idst aiki morals ini: jis ragino ginti eim, stiprinti tikjim, priimti sekt ik, o ypa siekti teisingumo ir kovoti su skurdu. Šios temos buvo pltotos penktojoje generalinje Lotyn Amerikos ir Karib vyskup konferencijoje. Popieius primin vyskupams j pareig mokyti nepaprastinant tikjimo ties, deramai vsti liturgij ir teikti sakramentus, rpintis vargais ir nuskriaustaisiais. Šventasis Tvas labai aikiai pabr, kad Banyia nra politin ideologija, socialinis judjimas ar ekonomin sistema.

Pasveikinimas

Popieius pradjo savo kelion palaiminimu: „Telaimina Dievas Lotyn Amerik ir Brazilij“, taip parodydamas, jog i didiul alis uima ypating viet jo irdyje. J pasitikusiam Brazilijos prezidentui Luisui Ignacio Lula da Silva popieius sak: „Banyia trokta kiekvienoje situacijoje atskleisti moralines vertybes ir ugdyti pilieius, kad galt smoningai ir laisvai priimti sprendimus.“ Susitikimo fon sudar tempti Banyios ir valstybs santykiai, ypa abort ir religijos dstymo mokyklose klausimais. Prezidentas Lula sveikindamas popiei pabr Banyios indl moralin ir visuomenin brazil tautos vystymsi, taip pat Apatal Sosto param kovojant su skurdu. Nepaisant vsaus ir lietingo oro Šventj Tv sveikino tkstaniai moni. I San Paulo miesto prefekto Benediktas XVI prim miesto raktus ir jam suteikt garbs pilietyb.

Susitikimas su jaunimu

Gegus 10 d. vakare deimtys tkstani jaunuoli temperamentingais auksmais sveikino Benedikt XVI San Paulo Paulo Machado de Carvalho stadione. Brazil kultros gro ir vairov atspindjo vairi geni indn, portugal kolonizatori, kauboj, kapoeiros ir sambos okj drabuiai bei okiai, kuriuos atliko apie 150 jaunuoli i fokoliar judjimo.

Vir stadiono ikilusio didiulio altoriaus pagrindinis akcentas buvo Šventj Dvasi simbolizuojantis baltas balandis. Jaunimo atstovai pristat popieiui savo problemas bei rpesius. Kai kurie j keliavo susitikim daugel valand autobusais ar net laivais, pavyzdiui, i Amazonijos regiono. Jaunimo liudijimai atskleid Brazilijai bding socialin atskirt. Jaunas seminaristas pasakojo apie kaljim sielovad ir primin, kad daug nepilnamei nuteisti u mogudystes ar narkotik prekyb labai grietomis bausmmis – kalti iki gyvos galvos. Katalikiko judjimo atstovas kalbjo apie nelegaliai dirbanius jaunuolius, kuriems gresia prostitucija ar narkotikai. Popieius savo kalboje jaunimui pirmiausia spjo juos dl materializmo ir laicizmo pavojaus, ragino neisigsti susidrus su neskmmis, prievarta, narkomanija, turto ar valdios ambicijomis. Šventasis Tvas taip pat ragino angauotis saugant naikinam Amazonijos aplink. Jis ragino siekti teisingesns ir brolikesns visuomens, isiskiriant mandagumu bti krikionikos elgsenos pavyzdiu savo aplinkoje. Šventasis Tvas primin Santuokos sakramentu grindiamos eimos svarb, ragino gerbti gyvyb nuo prasidjimo iki natralios mirties. Benediktas XVI jaunuoliams sak: „Banyiai reikia js, kad parodytumte pasauliui Kristaus veid <…>. Gyvenkite entuziastingai, diaugsmingai, taiau vis pirma – atsakingai.“

Laukiama Brazilijos sutarties su Šventuoju Sostu

T pai dien popieius su mandagumo vizitu apsilank prezidento rezidencijoje Palacio dos Bandeirantes. Nepasiteisino iankstins iniasklaidos prognozs: nebuvo kalbama nei apie abortus, nei apie kontracepcij. Šventasis Tvas ireik vilt, jog prezidento Lulos kadencijos metu bus pasiraytas Brazilijos ir Šventojo Sosto sutartis. Ši sutartis turi sureguliuoti Katalik Banyios veiklos Brazilijoje principus. Prezidentas kalbjo apie eimos reikm atnaujinant pamatines visuomens vertybes. Jo nuomone, etini vertybi smukimas iandienos pasaulyje sietinas ne su skurdu, bet su globalizacija, iniasklaidos veikla ir mogikj santyki merkantilizacija. Popieiui buvo padovanotas jo vizito Brazilijoje proga ileistas pato enklas, kuriame Benediktas XVI vaizduojamas Aparesidos Dievo Motinos ventovs fone.

Rabino palaiminimas

Vliau San Paulo v. Benedikto vienuolyne Benediktas XVI susitiko su 9 krikionikj konfesij atstovais, judj ir musulmon bendruomeni vadovais. yd rabinas Henris Sobelis papra popieiaus palaiminimo, ir Benediktas XVI jam j suteik. Po to rabinas papra popieiaus leidimo palaiminti j ir, gavs sutikim, palaimino judj palaiminimo forma.

Palaiminimai pro lang

Benediktas XVI nuo pat atvykimo dienos nepamiro pareikti palankumo tikintiesiems, susibrusiems po vienuolyno, kuriame gyveno, balkonu. Šventasis Tvas ne tik laimino susirinkusiuosius, bet taip pat portugalikai juos pasveikino. Gyvendamas San Paulo benediktin vienuolyne Benediktas XVI i viso 11 kart sveikino susibrusius po jo balkono langu mones.

Pirmasis brazil ventasis

Treij vizito dien San Paulo Campo de Marte (Marso lauke) 1,2 mln. moni dalyvavo pirmojo brazil ventojo Antano (Frei Galvao) kanonizacijos ikilmse.

Prancikonas Antonio de Sant Ana Galvão (jo vienuolinis vardas v. Onos Antanas), kitaip vadinamas Frei Galvao (1739–1822), buvo Nekaltojo Prasidjimo seser kongregacijos vienas i steigj. Pasakojama, kad jis pasiymjo neprastais gebjimais: bilokacija, telepatija, levitacija. Šis ventasis taip pat pagarsjo tuo, kad tikintiesiems dalydavo i ryi popieriaus susuktas „tabletes“ su trumpa malda Nekaltai Pradtajai Marijai. Per tai daugelis patyr stebukling igijim. Ir iandien jo kurtos vienuolijos seserys kasdien pagamina po 5 tkst. „tablei“ ir idalija jas tikintiesiems. Yra daugyb liudijim apie jo utarimu gautas malones: igydymus nuo vio, inkst lig, ntumo sutrikim ar taip pat pagalb nevaisingoms poroms susilaukti kdikio.

Popieius ikl ventojo Antano Galvão liudijim, aktual iais hedonizmo laikais: „Pasauliui reikia skaidraus gyvenimo, tyr siel, paprastumo pavyzdio; moni, kurie nesutinka, kad juos bt velgiama kaip malonum objektus. Tai btina pasakyti kai kurioms iniasklaidos priemonms, ijuokianioms santuokos ventum ir ikisantuokin skaistyb.“

Ant didiulio altoriaus San Paulo dangoraii fone ikilo Nekaltai Pradtosios Dievo Motinos ir Frei Galvao atvaizdai, taip pat 8 metr kryius. I popieiaus rank komunij prim 21 met mergina Daniella Cristina da Silva, bdama ketveri met ji ventojo Frei Galvão utarimu buvo igydyta nuo nepagydomos ligos.

Pastabos vyskupams

T pai dien Benediktas XVI susitiko su Brazilijos vyskupais San Paulo katedroje, kur visi vent Vakarins (Mipar) liturgij. Vietos iniasklaida popieiaus kalboje velg pastab vietos hierarchams. Benediktas XVI paragino juos ir vis Brazilijos Banyi labiau angauotis misij veiklai. Popieiaus nuomone, tikinij nutolimo nuo Banyios pagrindin prieastis – atitinkamo lygmens evangelizacijos trkumas. Šventasis Tvas kviet vyskupus sitraukti naujas sielovados iniciatyvas, pirmiausia siuniant misionierius priemiesius ir alies gilum.

spjimas narkotik prekeiviams

Gegus 12 d. popieius lanksi Guaratinguetá savivaldybje sikrusioje narkotik reabilitacijos bendruomenje – Vilties fermoje (Fazenda da Esperança), kur gyvena ir gydosi 300 jaunuoli. Popieiaus apsilankymui buvo bdinga neformalia ir labai ilta atmosfera.

Pirmiausia Šventasis Tvas apsilank naujai pastatytoje palapins formos koplyioje ir j paventino. Jis taip pat susitiko su ioje bendruomenje gyvenaniomis seserimis klarismis, kurios savo malda lydi kovojanius su priklausomybmis jaunuolius. Popieius iklaus penki besigydani jaunuoli dramatikus liudijimus. Jis ragino juos bti vilties ambasadoriais. Popieius primin, kad, statistikos duomenimis, Brazilija yra tarp ali, kuriose daugiausia turini priklausomyb nuo narkotik ir svaigal. Benediktas XVI stipriais odiais spjo narkotik prekeivius susimstyti apie j darom blog daugeliui jaunuoli ir suaugusij i vairi visuomens sluoksni. Šventasis Tvas perspjo, kad Dievas pareikalaus i j ataskaitos u padaryt blog ir pridr: „Negalima tokiu bdu trypti mogaus orumo. Padarytas blogis sulaukia to paties pasmerkimo, kur Jzus ireik Dievo mylim mautli papiktintojams.“ Susitikimo pabaigoje popieius padovanojo 100 tkst. doleri Vilties fermos pltrai.

Ital spauda Benedikto XVI itartus smerkimo odius narkotik prekeiviams palygino su Jono Pauliaus II kritika mafijai prie keturiolika met Sicilijoje, Agrigente.

Pirmoji Vilties ferma Guaratinguetá atsirado prie dvideimt penkerius metus. Terapija labai paprasta: gyvenama bendruomenje, kur darbas vienijamas su malda. Šiuo metu paioje Brazilijoje veikia 32 Vilties fermos, kuriose gyvena daugiau kaip 8 tkst. nuo narkotik bei alkoholio priklausom jaunuoli. Panaios bendruomens veikia taip pat kitose pasaulio alyse.

Brazil tautos svetingumas

Gegus 12 dien nacionalinje Dievo Motinos ventovje Aparesidoje popieius drauge su dvasininkijos ir pavstojo gyvenimo atstovais meldsi roin. Maldos pabaigoje diaugsi, kad buvo priimtas su didele meile. „vairios pripainimo apraikos atskleidia, kaip labai mylite ir gerbiate Apatalo Petro pdin“, – sak Šventasis Tvas. Popieiaus kalb danai pertraukdavo plojimai ir ksniai, ypa tuomet, kai jis kalbjo apie tarnyst, gyvenimo paaukojim Kristui ir paaukim ventum. Priminus Jon Pauli II susirinkusieji ventovje skandavo: „Santo! Santo!“
Nacionalinje Aparesidos Marijos ventovje kasmet apsilanko daugiau kaip 8 mln. piligrim. Spalio pabaigoje per vien savaitgal ten susirenka daugiau apie 200 tkst. moni.

Popieius ragino tikti Diev, kuris yra Meil

Gegus 13 d. Lotyn Amerikos ir Karib vyskup V generalins konferencijos angos Miiose dalyvavo apie 150 tkst. tikinij. Homilijoje Benediktas XVI ragino tikti ne politine ideologija, visuomeniniais sjdiai ar visuomens santvarka, bet Diev, kuris yra Meil. Popieius sak, jog tikjimas Diev, kuris yra Meil, yra brangiausias Lotyn Amerikos emyno lobis: „Btent tas tikjimas padar Amerik Vilties kontinentu“, – sak popieius.

Prie mald Regina Coeli popieius usimin apie 90-sias Marijos apsireikimo Fatimoje metines. Jis pavadino Fatimos apreikimus „pranaikiausiais“ i iuolaikini apsireikim. Popieius paved Dievo Motinai badaujaniuosius, primindamas Jungtini Taut pasaulins maisto programos remiam akcij prie bad.

Pagrindins evangelizacijos problemos

Lotyn Amerikos ir Karib episkopato (lot. CELAM) V generalinje konferencijoje Benediktas XVI tar angos kalb. Konferencijoje dalyvavo 266 asmenys, tarp j balso teis turjo 161, palyginti su ankstesne CELAM generaline konferencija, vykusia 1992 m. Santo Dominge, beveik perpus maesnis balso teis turini nari skaiius. Nors delegat bta maiau, utikrinta didesn CELAM sudarani 22 nacionalini bei regionini vyskup konferencij taka.

Savo kalb apie treiojo tkstantmeio ikius Banyiai Benediktas XVI pradjo apmstydamas io emyno evangelizacijos istorij. Jis pabr, jog Evangelijos skelbimas nebuvo svetimos kultros primetimas ir nenulm ikikolumbini kultr nualinimo. „Utopija, stengiantis atgaivinti ikikolumbines religijas ir atskirti jas nuo Kristaus ir visuotins Banyios, bt ne paanga, bet regresas, – sak popieius. – Pirmini taut imintis skmingai padjo joms jungti j kultras su krikionikuoju tikjimu, atnetu misionieri.“ Popieius labai aikiai spjo dl kontraversiko vadinamojo „indigenizmo“ poirio. Indigenizmo svoka, nukaldinta Europos teolog, utemdo Lotyn Amerikos tikrov, kuriai bdingas neiskiriamas europietik ir indnik element miinys.

Savo kalboje popieius ikl turtingus ir gilius vietos moni pamaldumo elementus. Benediktas XVI gyr daugelio tikinij pasauliei tikjimo brandum, jaunimo sielovad, naujuosius banytinius judjimus bei pavstojo gyvenimo institutus. Taiau jis taip pat atkreip dmes krikionikojo gyvenimo raikos nusilpim.

Popieius ikl tiek marksistins, tiek kapitalistins sistemos destruktyvias klaidas. Pasak jo, tos klaidos kyla dl to, kad pripastamos vien mediagins grybs, taip pat visuomens bei politikos problemos. Benediktas XVI pabr, jog „amputuojant pamatin tikrov – Diev“ klaidingai suvokiama ir kita tikrov.

Benediktas XVI nurod, kad neatidliotinai btina ugdyti tikiniuosius Banyios socialinio mokymo srityje, atsivelgiant naujas globalizacijos tendencijas ir didjant visuomens nelygybei. Popieius primin, jog tikra pltra turi bti orientuota mogaus visumin ugdym, ir ragino ukirsti keli rimtoms socialinms nelygybms.

Šventasis Tvas kl klausim, kaip Banyia gali prisidti sprsdama neatidliotinas visuomenines ir politines problemas, tarp j vargo ir skurdo problem. Pasak jo, viena pagrindini t problem sprendimo slyg – teisingesni struktr krimas. Šventasis Tvas labai aikiai ragino Banyi laikytis toliau nuo politins veiklos. Jis paaikino, kad politika „nepriklauso tiesioginei Banyios kompetencijai, o gerbti sveik pasaulietikum, politini pair pliuralizm bdinga tikrai krikionikai tradicijai“. Benediktas XVI spjo, jog Banyia, praradusi nepriklausomyb ir moralin autoritet, tapatindamasi tik su kokiu nors vienu politiniu keliu, i tikrj daug maiau nuveikt varg ir teisingumo labui.

Popieius nurod taip pat btinyb rpintis eima, atkreip dmes skausmingas moter eminimo apraikas. Pasak jo, valstyb privalo remti eim motinas, siekianias visikai atsidti vaik aukljimui ir tarnavimui eimai.

Kalbdamas apie kunigus popieius sak, kad kiekvienas j pirmiausia turi bti „Dievo mogumi“, tik tuomet jis pajgs neti Diev monms.

Pasaulieius popieius ragino imtis bendros atsakomybs kuriant visuomen pagal Evangelijos kriterijus: „entuziastingai ir rytingai, bendrystje su savo ganytojais“. Jis pripaino, kad darbas su jaunimu yra prioritetas, primindamas, jog Lotyn Amerikoje daugum gyventoj sudaro jaunimas.

Šventasis Tvas paved generalins konferencijos posdius, vis Lotyn Amerik ir Karibus Gvadalups Dievo Motinai – Amerikos globjai ir Aparesidos Dievo Motinai – Brazilijos globjai.

„Banyios inios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi